Senolitikai sunaikins tai, kas tave sendina!

Senstant daugėja apoptozei atsparių ląstelių. Jos aktyvuoja daug kitų senėjimo faktorių ir ligų. Senolitikai gali pašalinti žalingas ląsteles. Sužinok apie senolitikus maiste ir senolitinius maisto papildus.

LĄSTELIŲ SVEIKATA

LongLifeStrategy™

10/25/20245 min skaitymo

Senescencija - priežastys ir pasekmės. Senstant vis daugiau ląstelių pereina į būseną, vadinamą senescencija (biologinis senėjimas, laipsniškas gyvų organizmų funkcijų blogėjimas). Pažeistos ląstelės nesidalija, kad neplatintų kitų pažeistų ląstelių. Jos taip pat nepalaiko audinių, kurių dalis jos yra. Susidėvėjusios ar labai pažeistos ląstelės paprastai sunaikina save per užprogramuotą ląstelių mirtį, vadinamą apoptoze. Jas pašalina imuninė sistema. Tačiau imuninė sistema su amžiumi silpnėja ir vis daugiau senų, pažeistų ląstelių išvengia apoptozės bei pradeda kauptis visuose kūno audiniuose. Iki to laiko, kai žmonės sulaukia senatvės, susikaupia daug šių ,,mirčiai“ atsparių ląstelių. Jos sukelia lėtinį uždegimą, aplinkinių ląstelių bei audinių pažeidimus. Dėl nesugebėjimo "ramiai mirti" jos pradeda išskirti įvairius uždegiminius veiksnius, pritraukdamos imuninės sistemos ląsteles. Šis uždegiminių veiksnių rinkinys turi specialų pavadinimą – SASP (su senescencija susijęs sekrecinis fenotipas, anglų k.: Senescence-associated secretory phenotype ). Tyrimai rodo, kad norint sulėtinti senėjimo procesus ir pratęsti gyvenimo trukmę reikia sumažinti senstančių ląstelių kiekį arba jas slopinti.

Senolitikai. Pastaraisiais metais mokslininkai vis labiau gilinasi į senėjimo mechanizmus ir ieško būdų, kaip šį procesą sulėtinti. Viena iš naujausių ir daug žadančių tyrimų krypčių yra senolitikai. Tai specifinės medžiagos, natūralūs junginiai, padedantys organizmui efektyviau atsinaujinti. Senolitikai specifiškai veikia tik senstančias ląsteles. Jie skatina šių ląstelių apoptozę (užprogramuotą ląstelių žūtį) arba pašalinimą iš organizmo. Tokiu būdu organizmas atsikrato senstančių ląstelių, o likusios sveikos ląstelės gali funkcionuoti efektyviau. Senolitikai taip pat mažina uždegimą, kuris yra vienas pagrindinių senėjimą skatinančių veiksnių. Uždegimas su amžiumi tampa lėtinis ir prisideda prie daugelio degeneracinių ligų atsiradimo. Senolitikai padeda kontroliuoti ir reguliuoti uždegimą, gerina audinių funkciją ir lėtina natūralius senėjimo procesus. Tyrimai rodo senolitikų gebėjimą palengvinti daugelį lėtinių ligų, tokių kaip aterosklerozė ir kiti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, kepenų fibrozė, kamieninių ląstelių funkcija ir kt. (Plačiau: (1), (2), (3)).

Senolitikai maiste ir maisto papilduose. Nors senolitikų tyrimai yra palyginti nauji, jau yra nustatyta grupė medžiagų, pasižyminčių senolitinėmis savybėmis. Plačiau... Šios medžiagos dažniausiai aptinkamos augaluose ir visos jos pasižymi itin stipriu antioksidaciniu poveikiu. Štai keletas iš jų:

Žaliosios arbatos lapų ekstraktas. Šio ekstrakto sudėtyje yra polifenolio epigalokatechino galato (EGCG), kuris padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso ir gali skatinti senstančių ląstelių pašalinimą iš organizmo. Žaliosios arbatos ekstraktas taip pat pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, todėl jis gali būti naudingas siekiant išvengti su amžiumi susijusių lėtinių ligų.

Ličių vaisių ekstraktas. Egzotiniuose ličių vaisiuose gausu vitamino C ir kitų antioksidantų, kurie skatina kolageno gamybą ir padeda kovoti su senėjimo požymiais. Tyrimai rodo, kad ličių ekstraktas gali turėti senolitinių savybių, padedančių apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso ir mažinančių uždegimą, kuris prisideda prie senėjimo procesų.

Kvercetinas. Šio flavonoido yra tokiuose produktuose kaip obuoliai, svogūnai ir uogos. Kvercetinas padeda slopinti uždegimą ir stimuliuoja senstančių ląstelių pašalinimą, o tai turi teigiamą poveikį bendrai organizmo sveikatai ir ilgaamžiškumui.

Kurkuminas. Jo šaltinis yra ciberžolė. Kurkuminas galingas priešuždeginminis, antioksidacinis senolitikas.

Fisetinas. Tai flavonoidas, natūraliai atsirandanti molekulė, kurią galima rasti daugelyje skirtingų vaisių ir daržovių. Didžiausias kiekis randamas braškėse, obuoliuose, persimonuose, svogūnuose. Senolitikoje tai lyderis. Kaip teigiama reikšmingame tyrime, iš 10 tirtų flavonoidų fisetinas buvo stipriausias senolitikas. Fisetinas turi stiprų:

-Senolitinį aktyvumą ir sugeba sumažinti senų ląstelių skaičių.

-Priešuždegiminį poveikį.

-Antioksidacinį poveikį. Padeda kovoti su oksidaciniu stresu, kurį sukelia laisvieji radikalai mūsų organizme.

Šių savybių kompleksas daro fisetiną stipriu kovotoju už sveiką senėjimą ir ilgaamžiškumą (10).

Apigeninas, kaip ir fisetinas, yra flavonoidas, natūraliai randamas maisto produktuose: petražolėse, salieruose, artišokuose ir ramunėlėse ir kt. Tyrimai rodo, kad apigeninas sugeba senescencines ląsteles sustabdyti nuo kenksmingų SASP baltymų išskyrimo (senomorfinė apigenino funkcija). Šie baltymai gali prisidėti prie uždegimų padidėjimo, be to, gali paversti sveikas ląsteles senescencinėmis. Tad senoterapijoje apigeninas pelnytai užima garbingą vietą.

Be to, apigeninas yra galingas antioksidantas, padedantis organizmui daugiau gaminti pagrindinio organizmo antioksidanto glutationo (apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso, taip pat nuo toksiškumo, kuris gali atsirasti dėl pašalinių medžiagų, pvz., vaistų, rūkymo, UV spindulių). Plačiau... Tai labai reikšminga apigenino savybė, nes glutationo su amžiumi gaminama vis mažiau.

Tyrimuose pažymimas ryškus apigenino priešuždegiminis poveikis. Jis veikia kaip terapinis agentas, turi potenciją gaminti fermentų inhibitorių kompleksą ir blokuoti įvairių fermentų uždegiminį aktyvumą (5).

Stiprios priešuždegiminės ir antioksidacinės savybės taip pat susijusios su antivėžiniu poveikiu (8).

Kaip ir kitos fitocheminės medžiagos, apigeninas labai aktyvus prieš mikrobines ir bakterines infekcijas [6].

Antivirusinis poveikis. Flavonoidai yra veiksmingi prieš įvairius DNR ir RNR apgaubtus ir neapgaubtus virusus. Jie gali užkirsti kelią virusams prisijungti prie ląstelių ir užkrėsti kitas ląsteles (7).

Hipoglikeminis poveikis. Hipoglikemija gali sukelti sąmonės netekimą ir net mirtį. Ji gali sukelti išemiją arba su depoliarizacija / repoliarizacija susijusius širdies pokyčius, kurie gali sukelti staigų širdies sustojimą. Apigeninas stimuliuoja ir padidina glikogeno gamybą kūno raumenyse ir kepenyse (9).